Seniausias laikotarpis

ANKSTYVIAUSIO LAIKOTARPIO KLAIPĖDOS SPORTO APŽVALGA

Pirmieji šiuolaikinio sporto židiniai Lietuvoje susiformavo Vokietijos imperijai tuo metu priklausiusioje Mažojoje Lietuvoje. Seniausia sporto organizacija dabartinėje Lietuvos teritorijoje laikytina klaipėdiečių Šaulių gildija („Schützen Gülde”) , įkurta 1840 m. 1841 m. Šaulių gildija įsigijo žemės sklypą tarp dabartinių Šaulių ir S. Nėries gatvių ir ten pastatė Šaulių namus, įrengė šaudyklą bei pasodino sodą. XIX-XX a. Tai buvo vienas svarbesnių miesto pramogų ir poilsio centrų.
1831 m. gimnastikos mokytojas H. Ziemas prie Dangės įsteigė pirmąją Klaipėdos plaukikų stotį.
1861 m. įkurta vyrų gimnastikos sąjunga („Mäner Turns Verein”).
 MTV emblema
MTV emblema

 

Kopija iš laikraščio „Memeler Dampfboot“
 seniaus 1
1911-12 m. sezono MTV futbolo komanda
Kopija iš AdM archyvo
 
Klaipėdos šachmatininkai jau 1866 m. susirašinėdami žaidė mačą su Hanoverio šachmatininkais, o 1879 m. Klaipėdoje vyko antrasis Rytų Vokietijos šachmatų sąjungos kongresas bei didelis turnyras, kurio nugalėtoju tapo vietinis šachmatininkas A. Kordelis.
1869 m. surengta pirmoji buriavimo regata.
1884 m. rugpjūčio 30 d. įsteigta Klaipėdos buriuotojų draugija („Memeler Segelverein”), kuri gyvavo 78 metus.
1884 m. už miesto rotušės ir gaisrinės pastatyta gimnastikos salė. Tai - pirmasis specialus sporto kompleksas mieste.
1885 m. spalio 1 d. įsteigtas „Irkluotojų ir buriuotojų klubas „Neptūnas”.   Iš pradžių klubo tikslai buvo labai paprasti: irklavimas, buriavimas, žvejojimas, žiemos pramogos. Išaugus narių skaičiui nuo 1901 m. pakeistas klubo pavadinimas. Dabar jis vadinosi „Irkluotojų klubas „Neptūnas”. Sportinio irklavimo vystymu labiausiai rūpinosi klubo pirmininkas Maksas Pavlovskis. Buvo sumanyta statyti masyvų mūrinį elingą, tačiau prasidėjęs 1-asis pasaulinis karas neleido šių planų įgyvendinti. Tik 1923 m. pastatytas naujas elingas, aptaisytas senosios tvirtovės akmenimis. Šis pastatas, kuriam vėliau (po 2-ojo pasaulinio karo) buvo pristatytas antras aukštas (Piliavietės teritorijoje), išlikęs iki šiol.
 seniaus 2
Nuotraukoje: „Neptūno“ sporto klubo, įkurto 1875 m. irkluotojai išplaukia į treniruotę.
Kopija iš MLIM archyvo
 
1923 m. prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, jame veikė apie 20 sporto klubų, iš kurių tik vienas („Šarūnas”) buvo lietuvių, visi kiti - vokiečių. Iki tol lietuviai sportininkai turėjo glaustis prie vokiškų klubų. Sporto lygis tuo metu čia buvo gerokai aukštesnis negu likusioje Lietuvos dalyje.
1925 m. pastatytas Klaipėdos stadionas tuo metu buvo didžiausias Lietuvoje. Jame 1927 m. pirmą kartą Klaipėdoje buvo surengtos 6-osios Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės, kurių metu nugalėtojus apdovanojo Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.
seniaus3
1927 m. Klaipėdos krašto lengvosios atletikos varžybų estafetės nugalėtojų diplomas.
Kopija iš MLIM archyvo

1926 m. spalio 1 d. Lietuvos jūrų skautų burlaivis „Budys” išplaukė į savo pirmąjį žygį į Liepoją. Ši data laikoma jūrinio buriavimo su Lietuvos vėliava pradžia.

1928 m. klaipėdietis Hansas Švėminas dalyvauja olimpinėse žaidynėse Amsterdame.
1930 m. Smiltynėje pastatyta vandens sporto bazė su baseinais, sporto sale.
1933 m. liepos 15 d. burlaiviui „Budys” pradėjus plaukti į Rygą, audra jį nubloškė ant uosto šiaurinio molo, laivas sudužo. Žuvo trys jaunuoliai.
1938 metais Klaipėdos sportininkai sėkmingai dalyvauja I Lietuvos tautinėje olimpiadoje (klaipėdiečių rezultatai priede, žr. nuorodą).
1938 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyti Klaipėdos sporto rūmai.
Hitlerio įsakymu iki 1939 m. gegužės 1 d. Klaipėdos kraštas turėjo būti integruotas į Vokietijos Reicho administracinę bei juridinę sistemą. Nuo tos dienos Klaipėdos kraštas išbrauktas iš Lietuvos žemėlapio. Visi lietuviški sporto klubai uždaryti. KSS — Klaipėdos įgulos ir vietos lietuvių sporto sąjunga su kariuomenės daliniais pasitraukė į Plungę, vėliau įsikūrė Telšiuose. 1940 m. liepos mėn. uždaryta. SSO — „Santaros“ sporto organizacija, vokiečiams užėmus Klaipėdą, likviduota.
  seniaus4
Dalis seniausio laikotarpio ekspozicijos
Algirdo Plungės nuotr.

Svarbiausi Klaipėdos miesto sporto istorijos momentai:

https://drive.google.com/file/d/1DA78v116nI17AEeBQ0YBlzF3vUFGQxxD/view?usp=sharing

Daugiau seniausio laikotarpio nuotraukų:

https://drive.google.com/drive/folders/1PlSplTeDDkKXf52NobnJ9bggJMVmE81F?usp=sharing

Klaipėdos sportininkai I Lietuvos tautinėje olimpiadoje:

https://drive.google.com/file/d/1tobMvMSpRrX9FvOiyeSYuvoik3P4j1Hi/view?usp=sharing

Pasakoja I Lietuvos tautinės olimpiados (1938 m.) čempionė Valerija Juškevičiūtė:

https://drive.google.com/file/d/1j2GtEd7XD6ANXCtNQ4OUG-nVmwcZewUt/view

Apie ledrogių sportą:

https://drive.google.com/file/d/1eKdU7yVLZiNHwj4VMTw_Gh59A7DvCbaj/view?usp=sharing