Pokaris

SPORTAS KLAIPĖDOJE PO 2-JO PASAULINIO KARO

1939 m Hitleriui atplėšus Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos, čia sportinė veikla gerokai nukentėjo.

Praūžus karo audrai, Tarybų sąjungai aneksavus Lietuvą, visose fizinio auklėjimo sistemos grandyse Lietuvoje pradėjo formuotis nauja sporto varžybų rengimo sistema. Prasidėjo vadinamas socialistinis lenktyniavimas tarp sporto organizacijų, klubų. Atsiranda formalizmo, paradiškumo elementai. Kita vertus, su sovietine santvarka ateina naujos masinės kūno kultūros ir sporto judėjimų ir pratybų formos: masiniai krosai, PDG komplekso normatyvų laikymas, masinė mankšta mokyklose ir pan. Atsiradus naujoms sporto sąjūdžio struktūroms, sportinis gyvenimas Lietuvoje nesumenkėjo. Tačiau geriausieji Lietuvos sportininkai neteko galimybės atstovauti vien savo tautai, Lietuvai, o turėjo būti ir TSRS atstovai.

Po karo ištuštėjusioje Klaipėdoje pirmieji sporto daigai pastebimi 1945 m. Susikuria pirmieji sporto kolektyvai “Sodyba”, “Audra”. Pradeda veiklą sąjunginių sporto draugijų “Spartakas”, “Dinamo”, “Darbo rezervai” miesto tarybos, profsąjungų draugijos “Žalgiris” miesto taryba.

1946 m. atkuriamas jachtklubas. Pirmieji jachtklubo atgaivintojai ir puoselėtojai - Edvardas Ingaunis, Zigmas Mačiukas, Stasys Marcinkevičius.

Plaukimo varžybos Jachtklubo baseine 1945-07

Plaukimo varžybos Jachtklubo baseine 1945 m. liepos mėn.

 

1949 m. lengvaatletis Jonas Garadauskas pagerina Lietuvos  100 m bėgimo rekordą. Tais pačiais metais grupė irklavimo entuziastų iš Vilniaus parplukdo dvi sportines keturvietes  valtis.

Dauguma sporto entuziastų bando jėgas ne vienoje sporto šakoje: dalyvauja krepšinio, futbolo, ledo ritulio, irklavimo varžybose. Aktyviausi pokario metų sportininkai ir sporto organizatoriai buvo Stasys Arbušauskas, Alfonsas Budrys, Mykolas Gelažius, Petras Lapė, Leonas Lengvenis, Vladas Stonys, Petras Stonkus,  Jonas Urvakis,  ir kt.

1950 m. įkurta Kompleksinė sporto mokykla.  Auga trenerių kvalifikacija.

Jachtklubas 1954

Klaipėdos jachtklubas 1954 m.

 

IMGP3669

Dalis pokario metų sporto ekspozicijos.

 

Vis daugiau Klaipėdos sportininkų kviečiama į Lietuvos ir TSRS rinktines, kurių sudėtyje pasiekiami aukšti rezultatai. Krepšininkai Jūratė Daktaraitė (1959), Modestas Paulauskas (1967, 1974), Zigmantas Gudauskas (1981) tampa pasaulio čempionais. Stasys Miečius tampa pasaulio jaunimo (iki 23 m.) čempionu (1976). Trenerio Mindaugo Railos auklėtinis Ričardas Rocevičius tampa savigynos imtynių pasaulio taurės laimėtoju (1987 ir 1989), Europos čempionu (1991,1994), Europos savigynos imtynių čempiono vardą iškovoja ir Algimantas Grybauskas (treneris Dmitrijus Čelpanovas).

img532

1957 metais I vidurinės mokyklos kieme įrengtas atviras 25 metrų plaukimo baseinas su keturiais takeliais, 3 m šuolių bokštu, vandensvydžio vartais.

 

img533

I vidurinės mokyklos baseino atidaryme kalba mokyklos direktorius Jurgis Banaitis, už jo — vienas iš baseino įrengimo iniciatorių mokytojas Jonas Urvakis.

 

1976 m. atidarytas Lengvosios atletikos maniežas palengvina lengvosios atletikos trenerių darbą, jame rengiamos stambios varžybos.

img211 net

Lietuvos čempionai ir rekordininkai Lengvosios atletikos maniežo atidarymo šventėje 1976 12 04: Alfonsas Tumėnas, Jonas Garadauskas, Edmundas Salmanavičius, Stasys Kašinskas, Rimantas Plungė, Genovaitė Ramoškienė, Jadvyga Putinienė, Irena Juozaitytė-Nikonova.

Albino Stubros nuotr.

Bronislavas Vyšniauskas, 1976 m. pradėjęs dirbti Lietuvos jūrų laivininkystėje, organizavo daugybę sportinių renginių jūreiviams laivuose, krante ir užsienio uostuose, be to buvo aktyvus įvairių miesto masinių sporto renginių organizatorius ir dalyvis.

1979 m. atidarytas rekonstruotas dviračių trekas, kuriame išauga aukšto lygio dviračių sporto meistrai.

1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvauja ieties metikė Jadvyga Putinienė.

1984,1985, 1986, 1987, 1988 m. trenerio Narsučio Dumbausko treniruojami dviratininkai Gintautas Umaras ir Vasilijus Špundovas gerina pasaulio rekordus.

1987 m. Gintautas Umaras du kartus tampa pasaulio čempionu.

1988 m. Gintautas Umaras tampa du kartus olimpiniu čempionu, Artūras Kasputis tampa olimpiniu čempionu.

Aukštų rezultatų pasiekia treneriai Petras Abelkis (klasikinės imtynės), Narsutis Dumbauskas (dviračių sportas), Andrius Drevinskas (stalo tenisas), Algirdas Eidukas (sunkumų kilnojimas), Vladas Knašius (krepšinis) ir kt.