Įvadas

TRUMPAI APIE KLAIPĖDOS SPORTO PRADŽIĄ

Lietuvoje organizuotas sportas prasidėjo po I pasaulinio karo. 1918 metais atsikūrusi Lietuvos valstybė paveldėjo gana primityvų kūno kultūros ir sporto supratimą. Todėl atkurtos Lietuvos valstybės gyvavimo pradžioje visuomenė silpnai domėjosi kūno kultūra ir sportu, nemaža buvo jiems net priešiškų. Dėl tokio visuomenės požiūrio, o ir todėl, kad visi materialiniai ir dvasiniai ištekliai buvo sutelkti nepriklausomybei apginti ir valstybingumui įtvirtinti, Vyriausybė iš pradžių sportu beveik nesirūpino. Pamažu iš įvairių buvusios Rusijos imperijos vietų į Lietuvą grįžo nemažai jaunuolių, dažnai jau susipažinusių su sportu. Pirmieji Lietuvos sporto organizatoriai buvo iš Rusijos ir kitur grįžę V. ir K. Dineika, P. Oleka, P. Sližys ir kt. Ypač Lietuvos sportinę veiklą pagyvino aktyvus sportininkas ir sporto propaguotojas, būsimasis Atlanto nugalėtojas S. Darius. Klaipėdoje sporto reikalai klostėsi kitaip. Tai lėmė geografinė, politinė ir istorinė Klaipėdos krašto situacija. Po 1422 m. rugsėjo 27 d. Melno taikos susitarimu nustatyta tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino. Iš Lietuvos pusės sutartį pasirašė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila. Pagal susitarimą Lietuva atgavo Žemaitiją, tačiau Nemuno žiotys ir Klaipėda liko Prūsijos valdžioje iki pat 1919 m.Klaipėdos kraštas atsidūrė savotiškoje vokiečių saloje.Gana ryškūs skirtumai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nesunkiai pastebimi ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Pirmojo pasaulinio karo išvargintoje Lietuvoje kaimų sodybų šiaudais dengtose pirkelėse daug kur grindys buvo plūkto molio asla. Tuo metu Mažojoje Lietuvoje puikavosi raudonų plytų gyvenamieji ir ūkiniai pastatai raudonomis čerpėmis dengtais stogais. Ūkininkai naudojosi vakarietiškais žemės ūkio padargais. Klaipėdoje nuo 1904 metų miestiečius vežioja elektrinis tramvajus, kai tuo pat metu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune – konkė (vagonas, bėgiais traukiamas arklio), kauniečiams tarnavusi iki 1929 metų. Klaipėdoje nieko nestebino akmenimis grįstos gatvės, lygūs šaligatviai, gatves apšviesdavo dujiniai žibintai.Klaipėdos krašte susiformavo savotiškas gyventojų sluoksnis – „klaipėdiškiai“, kurie kalbėjosi lietuviškai, bet politiškai orientuoti į Vokietiją, nesiejantys savęs su nepriklausomybę atkūrusia Lietuva. Jų vaikai lankė vokiškas mokyklas, daugelis studijavo Rytprūsių arba Vokietijos universitetuose. Pagal gyventojų 1925 metų sausio 20 d. gyventojų surašymo duomenis Klaipėdos krašte gyveno: lietuvių – 26,5%, vokiečių – 45,2%, o 24,2% gyventojų tiesiog nežinojo kuriai tautinei bendrijai save priskirti ir vadinosi tiesiog „šišioniškiais“ arba „memelenderiais“.Kaip matome, pažanga daugelyje gyvenimo sričių į Mažąją Lietuvą atėjo žymiai anksčiau, lyginant su Didžiąją Lietuva. Sporto užuomazgos taip pat. Organizuoto sporto sąjūdis Klaipėdos krašte prasidėjo XIX a. viduryje. Dar 1838 metais įkurta Šaulių sąjunga („Schützen Gülde“) buvo įregistruota kaip sporto organizacija. Tai – pirmoji sporto organizacija dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Organizuoto sporto sąjūdis Klaipėdos krašte prasidėjo XIX a. antroje pusėje. Siekdami susikurti sąlygas meistriškumui ugdyti, Klaipėdos sportininkai telkėsi į sporto organizacijas. Seniausias tradicijas Klaipėdoje turi vandens sporto šakos – irklavimas, buriavimas. 1861 m. įkurta Vyrų gimnastikos sąjunga („Männer Turn Verein“ , MTV), veikusi iki 1934.1874 m. įkurtas buriavimo klubas MSV (Memeler Segel Verein — Klaipėdos buriavimo sąjunga), 1875 m. irklavimo Klubas „Neptūnas“ (MRVN — Memeler Ruder Verein Neptun). 19 amž. Pabaigoje įkurtas dviračių klubas .MTV („Männer Turn Verein“, Vyrų gimnastikos sąjunga) kultivavo ne tik gimnastiką, bet ir lengvąją atletiką bei futbolą.Vienoje iš seniausių ekspozicijos nuotraukų 1911 m. užfiksuota MTV futbolo komanda.

Įvadas jpg

 

SVARBIAUSI KLAIPĖDOS SPORTO ISTORIJOS MOMENTAI

1840 m. įkurta Šaulių gildija („Schützen Gülde“) –– seniausia sporto organizacija dabartinėje Lietuvos teritorijoje („Fiziškas auklėjimas“ 1935 Nr. 2, Liudas Kudrickas, Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija, 1991, ats. red. H. Šadžius).

1861 m. įkurta Klaipėdos vyrų gimnastikos sąjunga („Männer-Turn-Verein Memel“, MTV) („Fiziškas auklėjimas“, 1935 Nr. 2, Liudas Kudrickas, Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija, 1991, ats. red. H. Šadžius).

1869 m. surengta pirmoji buriavimo regata (V. Butkus, „Buriavimo pradininkai Klaipėdoje“, www.lbs.lt/istorija).

1884-08-30 ­- įsteigta Klaipėdos buriuotojų draugija („Memeler Segelverein“) (V. Butkus, „Buriavimo pradininkai Klaipėdoje“, www.lbs.lt/istorija).

1884-11-21 už miesto rotušės ir gaisrinės pastatyta gimnastikos salė. Tai pirmasis specialus sporto kompleksas mieste („Klaipėda“ 2002-05-25).

1884 m. įsteigtas buriuotojų klubas „Segelclub RHE“ („Klaipėda“ 2002-05-25).

1 11885-10-10    įsteigta Klaipėdos irklavimo draugija „Neptūnas“ (MRVN).

1898 m. įsteigta Moterų gimnastikos draugija („Klaipėda“ 2002-05-25, J. Tatoris „Senoji Klaipėda“, p.237).

IX a. pab. įsteigtas Klaipėdos dviratininkų klubas („Memeler-Radfahrer-Club“) („Fiziškas auklėjimas“ 1935 Nr. 2).

1913 įsteigta sportinių žaidimų sekcija („Klaipėda“ 2002-05-25, J. Tatoris „Senoji Klaipėda“, p. 237).

1922 m. įsteigta Sporto sąjunga „Freya“.

1922 m. įkurta sporto organizacija „Šarūnas“ – pirmoji lietuvių sporto draugija.

1922 m. įkurtas plaukikų klubas „Poseidon“.

1924 m. įsteigta jūrų skautų draugovė „Budys“ (vad. M. Brakas) („Klaipėda“, 2002-05-25).

1925 m. pastatytas Klaipėdos stadionas – tuo metu didžiausias Lietuvoje.

1926-10-01 burlaivis „Budys“ išplaukė į pirmąjį savo žygį į Liepoją. Ši data laikoma jūrinio buriavimo su Lietuvos vėliava pradžia.

1926-02-25 įsteigta – Klaipėdos sporto sąjunga (KSS).

1928 m. klaipėdietis Hansas Švėminas dalyvauja olimpinėse žaidynėse Amsterdame (100 ir 200 m bėgimo rungtys).

1930 m. Smiltynėje pastatyta vandens sporto bazė su baseinais, sporto sale („Tarybinė Klaipėda“, 1988-03-20, Jonas Tatoris).

1933-07-15 burlaivis „Budys“ sudužo prie šiaurinio molo („Klaipėda“ 2002-05-25).

1936 m. pastatyti Klaipėdos sporto rūmai.

1936 m. vokiečiai kaip atsvarą lietuviškai Klaipėdos krašto sporto sąjungai įsteigė vokiečių Klaipėdos krašto sporto sąjungą „Sportbund“.

1946 m. atkurtas Klaipėdos jachtklubas.

1950 m. įkurta Kompleksinė sporto mokykla.

1954 m. surengta pirmoji Kuršių marių regata.

1955 m. įsteigta „Jaunimo vandens sporto mokykla“.

1957 m. pastatytas atviras plaukimo baseinas K. Donelaičio vid. mokyklos kieme.

1959 m. Maskvoje krepšininkė Jūratė Daktaraitė tampa pasaulio čempione.

1962 m. Klaipėdos „Maisto“ krepšinio komanda tapo Lietuvos čempione

1962 m. susikūrė „Granito“ futbolo komanda (vėliau – „Atlantas“), kuri 1978, 1980, 1981 m. iškovojo Lietuvos čempionų titulus.

1965 m. susikūrė sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“, kuris vėliau 6 kartus tapo Europos ir 5 kartus pasaulio čempionu (iki 2007. 10).

1967 m. Montevidėjuje Modestas Paulauskas tampa pasaulio čempionu.

1969 m. pastatytas uždaras plaukimo baseinas prie K. Donelaičio vidurinės mokyklos (dabar – Vytauto Didžiojo gimnazija).

1972 m. atidarytas Moksleivių sporto kompleksas Paryžiaus komunos g.

1974 m. San Chuane krepšininkas Modestas Paulauskas tampa pasaulio čempionu.

1976 m. atidarytas Lengvosios atletikos maniežas.

1979 m. atidarytas Dviračių trekas.

1981 m. Miunchene irkluotojas Zigmantas Gudauskas aštuonvietės įguloje tampa pasaulio čempionu.

1980 m. ieties metikė Jadvyga Putinienė dalyvauja Maskvos olimpinėse žaidynėse. Ji – pirmoji pokario metų Klaipėdos sportininkė – olimpinių žaidynių dalyvė.

1984 m. Maskvoje Vasilijus Špundovas komandinėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke du kartus pagerina pasaulio rekordus.

1984 m. Maskvoje Gintautas Umaras asmeninėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1985 m. Medeline (Kolumbija) Gintautas Umaras asmeninėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1986 m. Maskvoje Gintautas Umaras asmeninėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1986 m. Maskvoje Vasilijus Špundovas komandinėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1987 m. Seule Gintautas Umaras asmeninėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1987 m. Vienoje Gintautas Umaras asmeninėse ir komandinėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordus.

1988 m. Seule Gintautas Umaras ir Artūras Kasputis komandinėse persekiojimo lenktynėse dviračių treke pagerina pasaulio rekordą.

1988 m. Seule Gintautas Umaras tampa dukart olimpiniu čempionu, Artūras Kasputis tampa olimpiniu čempionu.

1989 m. jachtos LIETUVA, AUDRA ir DAILĖ, jau su trispalvėmis vėliavomis, perplaukė Atlantą.

1992 m. pradėta jachtos LIETUVA kelionė aplink pasaulį, kuri truko 13 mėnesių.

2003 m. krepšininkai Arvydas Macijauskas, Saulius Štombergas ir Eurelijus Žukauskas tampa Europos čempionais.

2004 m. šiuolaikinės penkiakovės atstovas Andrejus Zadneprovskis Atėnuose iškovoja olimpinį sidabro medalį.

 

Ramūnas Vyšniauskas

2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse iškovoja 5-ąją vietą,

2005 m. Europos sunkiosios atletikos čempionate iškovoja 3 vietą,

2008 m. Europos sunkiosios atletikos čempionate iškovoja 2 vietą,

2009 m. Europos sunkiosios atletikos čempionate iškovojo 3 vietą.

 

Aurimas Didžbalis

2009 m. Europos U23 sunkiosios atletikos čempionate užima 1 vietą,

2010 m. Europos jaunimo sunkiosios atletikos čempionate užima 1 vietą,

2010 m. pasaulio sunkiosios atletikos jaunimo čempionate užima 1 vietą,

2015 m. Europos sunkiosios atletikos čempionate užima 1 vietą,

2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iškovoja 3 vietą.