Klaipėdos sporto tradicijos

Trečiadienis, 10 kovo 2021

KURŠIŲ MARIŲ BURIAVIMO REGATA

Per daugelį metų, nuolat rengiant įvairių sporto šakų varžybas, susiklostė gilios tradicijos, kurios tvirtai įaugo į miesto sportinį gyvenimą. Sportininkų namų muziejaus skyrelyje apie Klaipėdos miesto sporto tradicijas rodomi renginiai, kurie vyksta tik Klaipėdoje.
Paminėtina Kuršių marių buriavimo regata, kuri rengiama nuo 1954 metų. Tuomet regata buvo vadinama „Aplink Kuršių marias“. Vėliau ji vyko su pertraukomis, nes Lietuva buvo Sovietų Sąjungoje, todėl rusai ribojo plaukiojimą, kaip ir dabar. Lietuvoje rengiama daug buriavimo varžybų, bet Kuršių marių regata vadinama rimčiausiu išbandymu buriuotojams. Ji vyksta septynias dienas, per kurias buriuotojai turi įveikti penkis etapus. Bendras visos regatos distancijos ilgis siekia apie 260 jūrmylių. Jachtos, kurių įgulas sudaro 4-5 nariai, varžosi aštuoniose klasėse. Tradiciškai šios didžiausios Lietuvos regatos dalyviai apdovanojami savo jachtų klasėse, o bendrojoje įskaitoje išaiškinami du absoliutūs nugalėtojai – pagal realiai sugaištą laiką ir pagal perskaičiuotą laiką, atsižvelgiant į jachtų klases.
Kuršių marių regata – populiariausia Kuršių mariose, Lietuvoje vykstanti regata. Joje dalyvauti laiko garbės reikalu kone visi pajėgiausi Lietuvos buriuotojai.
Kuršių marių regata tapo vienu iš didžiausių organizuojamų buriavimo renginių. Regata atidaroma ir uždaroma įspūdingomis šventėmis, kiekvieną regatos vakarą organizuojami regatos etapų nugalėtojų ceremonijos, vieši koncertai bei tos regatos dienos filmuotos medžiagos – dienoraščio – peržiūros.

ST 1

2007 metų „Kuršių marių regatos svečiai — baigęs kadenciją Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas, prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos buriavimo sąjungos prezidentas Robertas Dargis.
Sportininkų namų-muziejaus archyvo nuotrauka

Kuršių marių regatos 2019 video klipas

Kuršių marių regatos 2020 video klipas

DANĖS IRKLAVIMO REGATA

Nuo 1968 m. rengiama irklavimo „Danės” regata. Šio renginio sumanytojai ir pirmieji rengėjai — šviesaus atminimo treneriai Jonas Marčiauskas ir Stasė Rukevičienė. Vėliau regatą vis tobulino ir išpopuliarino Klaipėdos irklavimo centras, vadovaujamas ilgamečio trenerio Liudviko Mileškos. Regatoje mielai dalyvauja ne tik Lietuvos irkluotojai, bet ir svečiai iš kitų šalių. Čia jau yra dalyvavę irkluotojai iš Australijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos, Rusijos.

ST 2

Pirmosios DANĖS regatos nugalėtojai: R. Lankas, A. Burbulis, R. Ročys, P. Varneckis, V. Gudelis. 1968 m.
Sportininkų namų-muziejaus archyvas

ST 3

Veteranų keturvietė DANĖS regatoje 2008 m.
R. Lanko nuotr. iš Sportininkų namų-muziejaus archyvo

KAZIMIERO BUDRIO TAURĖS ŠEIMŲ KREPŠINIO TURNYRAS

Didelis sporto entuziastas Kazimieras Budrys 1977 m. sumanė surengti šeimų krepšinio turnyrą. Jis tapo toks populiarus, kad norintiems patekti į finalinį turnyro etapą, tenka rengti atrankines varžybas. Turnyras jau seniai peraugo į tarptautinį lygį. Pirmuose dviejuose turnyruose nugalėjo Budriai, vėliau net aštuonis kartus nugalėjo pasaulio ir olimpinio čempiono Modesto Paulausko suburta Paulauskų šeimos komanda. Turnyro nugalėtojomis jau yra tapusios šeimos iš Estijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos. Per turnyro gyvavimo laikotarpį užaugo ne viena krepšininkų karta. Buvę mažyliai jau dalyvauja su savo vaikais, ne retai šeimų komandose matome kai seneliai žaidžia kartu su anūkais. Didžiulio susidomėjimo turnyras susilaukė 2011 metais, kai čia dalyvavo žymiausio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio šeimos komanda. Sporto rūmų salė buvo pilnutėlė. Vienam iš geriausių šių dienų pasaulio krepšininkų Domantui Saboniui tada buvo 15 metų.

ST 4

Pirmojo šeimų turnyro nugalėtoja — Budrių šeimos komanda
Sportininkų namų-muziejaus archyvo nuotrauka

ST 5

Sabonių šeimos komanda, dalyvavusi K. Budrio taurės šeimų turnyre 2011 metais. Antras iš dešinės — Domantas Sabonis, išaugęs į pasaulio geriausių krepšininkų gretas
Sportininkų namų-muziejaus archyvo nuotrauka

LAISVŲJŲ IMTYNIŲ TURNYRAS „MŪSŲ VILTYS“

Kasmet vis didesnį prestižą įgyja ir vis daugiau užsienio svečių susilaukia laisvųjų imtynių tarptautinis jaunių turnyras „Mūsų viltys”. Jis rengiamas nuo 1998 metų. Vienas iš šio turnyro sumanytojų ir organizatorių treneris Sergejus Kasimovas teigia, kad jaunų imtynininkų pasirodymas šiame turnyre yra puikus pavyzdys moksleiviams. „Kasmet po varžybų imtynių sales užplūsta dešimtys paauglių, kurie ne tik siekia sportinio rezultato, bet ir integruojasi į sporto bendruomenę, iškeičia betikslį slampinėjimą gatvėmis į aktyvią, sveiką gyvenseną“, – džiaugiasi šalies laisvųjų imtynių rinktinės treneris. „Aš matau, kad į turnyrą atvyksta ne sporto turistai, o tikrai gabūs ir perspektyvūs atletai. Galiu išvardyti ne vieną pavardę „Mūsų vilčių“ dalyvio, vėliau pasiekusio svaiginančių aukštumų Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse“, – renginio tradicijomis didžiavosi S. Kasimovas.

Laisvųjų imtynių turnyro „Mūsų viltys-2017“ nugalėtojų apdovanojimas
Sportininkų namų-muziejaus archyvo nuotrauka

ST 7

Vieną iš turnyro „Mūsų viltys“ iniciatorių ir organizatorių, savo treniruočių draugą Sergejų Kasimovą sveikina turnyro globėjas, laisvųjų imtynių TSRS sporto meistras, gynybos ministras, generolas leitenantas Arvydas Pocius. Abiejų treneris — Arsenijus Jefišovas.
Sportininkų namų-muziejaus archyvo nuotrauka

Turnyro "Mūsų viltys" 2015 video klipas

BĖGIMAS LAISVĖS GYNĖJŲ KELIU

Įvykiams, kai buvo kovojama dėl Lietuvos nepriklausomybės, prisiminti, nuo 2001 metų kasmet sausio 13 d. rengiamas bėgimas nuo Girulių televizijos bokšto iki miesto Savivaldybės pastato. Būtent šiuos objektus teko saugoti ir ginti lemtingais 1991 metais.
Vienas iš šio proginio bėgimo iniciatorių yra Algirdas Grublys, buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas. Nuo pat 2001 metų, kai buvo pradėtas rengti šis bėgimas, visuose dalyvavo Algirdas Grublys.

ST 8

Broliai Vytautas, Algirdas ir Juozas Grubliai — tradicinio bėgimo dalyviai 2011 01 09
Sportininkų namų-muziejaus archyvas, Algirdo Plungės nuotr.

Bėgimo Laisvės gynėjų keliu 2019 video klipas

Bėgimo Laisvės gynėjų keliu 2020 video klipas

BĖGIMAS GINTARINĖ JŪRMYLĖ

Dar vienas, grynai klaipėdietiškas renginys — „Gintarinės jūrmylės” bėgimo varžybos. Šios bėgimo varžybos ypatingos tuo, kad nugalėtojai gauna ne tik piniginę dovaną, bet jų pavardės yra iškalamos atminimo akmenyje Smiltynėje, pakeliui į Jūrų muziejų, į kurį vasarą plūsta tūkstantinės minios žmonių. Ši tradicija pradėta 2001 metais. Galime ir pasidžiaugti ir didžiuotis, kad bėgimas yra vertinamas, išaugo jo prestižas ir daug pagrindinių prizų yra iškeliavę į užsienio šalis.
„Gintarinė jūrmylė“ yra vienos seniausių ir ilgiausiai Lietuvoje vykstančių bėgimo varžybų, pradėtos rengti dar 2001 m. Be to, vienintelės, kurių distancija matuojama jūrmylėmis (1 jūrmylė – 1 852 metrai). Renginio sumanytojai – Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacija ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Trijų ir šešių jūrmylių trasos yra nuolatinės, tad jose fiksuojami rekordai.
Organizatoriai siekia, kad kiekvienas Klaipėdos miesto, krašto gyventojas kartu su kaimyninių valstybių bėgikais įveiktų jūrmylės nuotolį – 1852 metrus. Profesionaliems bėgikams siūloma įveikti 6 jūrmyles, o bėgikėms – 3 jūrmyles. Šių nuotolių nugalėtojų vardai ir pavardės įamžinami 6 tonas sveriančiame atminimo akmenyje, iškeltame iš marių dugno gilinant uosto akvatoriją. Visiems dalyviams, nubėgusiems nuotolį, įteikiamas pažymėjimas. Taip pat nemaža dalis bėgikų yra apdovanojami „Gintarinės jūrmylės“ proginiais suvenyrais.
Per savo istoriją sukvietęs tūkstančius bėgimo entuziastų ir profesionalų, vaikų, jaunuolių ir pagyvenusių bėgikų, šis renginys puikiai pristato Klaipėdą, jos jūrines tradicijas bei puoselėja sportą ir sveiką gyvenimo būdą.

Gintarinės jūrmylės bėgimo nugalėtojai su organizatoriais prie akmens, ant kurio įrašomi nugalėtojų vardai

ST 11 1 ST 11 2 ST 11 3 ST 11 4

Nuotraukos iš Bėgimo sporto klubo “Gintarinė jūrmylė” archyvo

XX jubiliejinės Gintarinės jūrmylės video klipas
Visi nugalėtojai ČIA

ŽMONIŲ SU NEGALIA SPORTO ŠVENTĖS

Kiekvienų metų gruodžio pirmąjį savaitgalį, paminint Pasaulinę neįgaliųjų dieną, pasportuoti ir pabendrauti renkasi jauni ir pagyvenę žmonės, kuriems likimas neleidžia rungtyniauti kartu su sveikaisiais. Dažnai, kaip garbės viešnia, čia apsilanko paralimpinių žaidynių čempionė, pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionė ir rekordininkė Aldona Grigaliūnienė, pasaulio neįgaliųjų rekordininkė Ramunė Adomaitienė.

ST 20 ST 21

Vaizdai iš įvairių metų neįgaliųjų sporto švenčių
Sportininkų namų-muziejaus archyvas

Žmonių su negalia sporto šventės 2018 video klipas

Žmonių su negalia sporto šventės 2019 video klipas

KLAIPĖDOS MIESTO MOKINIŲ ŽAIDYNĖS „MERO TAURĖ“

Keli tūkstančiai moksleivių kiekvienais metais rungtyniauja dalyvaudami miesto moksleivių sporto žaidynėse Mero taurei laimėti. Daugiau kaip dvidešimtyje sporto šakų moksleiviai rungtyniauja atskirose mokyklų grupėse. Mokyklų komandos, užėmusios prizines vietas, gauna piniginius prizus sportiniam inventoriui įsigyti.

Meras Vytautas Grubliauskas įteikia taurę nugalėtojams. 2013 m.

ST 16

Meras Rimantas Taraškevičius sveikina nugalėtojus. 2009 m.

ST 15

Meras Rimantas Taraškevičius sveikina M. Mažvydo progimnazijos sportininkus ir buvusį savo kūno kultūros mokytoją Rimantą Rudinską.
Sportininkų namų-muziejaus archyvas

JŪROS ŠVENTĖS SPORTO RENGINIAI

Visoje Lietuvoje ir už jos ribų žinoma kasmet vykstanti Jūros šventė. Tarp daugybės renginių parungtyniauti turi galimybę ir sporto mėgėjai, dalyvaudami Jūros šventės sporto renginiuose. Į šį sportinį šurmulį mielai įsijungia ir iš kitų Lietuvos vietovių ir užsienio šalių atvykę sporto mėgėjai. Vyksta gatvės krepšinio turnyrai, irklavimo varžybos Danės upėje, vienos jūrmylės plaukimas jūroje, paplūdimio regbio, tinklinio futbolo turnyrai.

Paplūdimio regbio varžybų momentas (2004 m.)

ST 14

Jūros šventės gatvės krepšinio dalyviai 2007 m.
Sportininkų namų-muziejaus archyvas
Algirdo Vaicekausko nuotr.
Jūros šventės irklavimo regata Danėje 2005 m. video klipas

VILTIES BĖGIMAS

IMGP1275

Pirmojo Vilties bėgimo organizacinio komiteto nariai: Ignas Pocius, David Holliday, Brolis Benediktas (kun. Sigitas Jurčys), —, Jolanta Beržinskienė, Romas Beržinskas
Sportininkų namų-muziejaus archyvas
Algirdo Plungės nuotr.

ST 22

Vilties bėgimo sumanytojas ir organizatorius brolis Benediktas (kun. Sigitas Jurčys)
Sportininkų namų-muziejaus archyvas
Alg. Plungės nuotr. 2016 m.

Vienas iš masiškiausių renginių — tradicinis Vilties bėgimas. Šio renginio iniciatorius — pranciškonų vienuolis Brolis Benediktas (kun. Sigitas Jurčys). Sportinio pobūdžio renginys turi gilią prasmę. Jo metu renkamos lėšos onkologinių ligonių informacijos ir paramos centrui. Nuo pat pirmojo bėgimo 2008 metais į jį įsiliejo daugybė bėgimo entuziastų ir per kelerius metus renginio dalyvių skaičius išaugo iki kelių tūkstančių. Kiekvienais metais atsirasdavo naujų idėjų, renginys išsiplėtė, didėjo dalyvių skaičius. Šalia kiekvienais metais vykstančio bėgimo prisidėjo Vilties yriai, Vilties šokiai, Vilties gimnastika, Vilties tenisas, Vilties plaukimas, Vilties laipiojimas, Žvaigždučių vilties bėgimas, Vilties mankštos, 1000 vilties kilometrų — baikerių žygis motociklais per Lietuvą ir kiti, iš viso netoli trisdešimties panašaus pobūdžio renginių. Vilties bėgimo dalyviai gali pasirinkti bėgimo distancijos ilgį pagal savo jėgas ir pasiruošimo lygį. Į bėgimo dalyvių gretas įsijungia vis daugiau dalyvių iš kitų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų, vis daugiau matome dalyvių iš užsienio šalių. Įsijungė ir profesionalūs bėgikai. Prie renginio prisidėjo ir Lietuvos lengvosios atletikos federacija, kuri, pasinaudojusi renginio populiarumu, rengia Lietuvos 10 km bėgimo plentu pirmenybes. Ištvermingiausieji jau gali išbandyti jėgas ilgiausioje distancijoje — maratono bėgime (42 km 192 m).
Renginio populiarumas kasmet didėja ir nuo 2008 metais pradėto Vilties bėgimo jis išaugo į Vilties miestą.
Štai kaip renginys apibūdinamas „Vilties bėgimo“ internetiniame puslapyje www.viltiesbegimas.lt:
„Šv. Pranciškaus vilties miestas“ – tai pirmasis Lietuvoje ir Rytų Europoje kuriamas socialinių, kultūrinių, sveikatinimo paslaugų, dvasinės pagalbos, mokslo bei inovacijų klasteris, kurio misija – padėti sumažinti socialinę atskirtį žmonių, patenkančių į pažeidžiamas socialines grupes, sugrąžinti juos į aktyvų gyvenimą, skatinti Klaipėdos ir visos Lietuvos socialinę bei ekonominę plėtrą. „Šv. Pranciškaus vilties miestą“ per metus realiai ir virtualiai aplanko, aktyviai jo veikloje dalyvauja ir komunikuoja apie 63 000 ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos gyventojų, užsienio šalių atstovų.
„Šv. Pranciškaus vilties miestas“ 2020 metais apjungia keliasdešimt paramos, solidarumo renginių, kurių iniciatoriai ir vykdytojai – savanoriai.

2016 metų Vilties bėgimas video klipas