Stadionas, kuriam Lietuvoje nebuvo lygių
1925 metais Klaipėdoje pastatytas stadionas tuo metu buvo didžiausias Lietuvoje. Čia prasidėjo daugybė miesto sporto istorijų - nuo pirmųjų startų iki įsimintinų pergalių.
Muziejus
Sportininkų namai saugo miesto sporto atmintį - nuo mokyklos įkūrimo iki šiandienos čempionų.
Pirmieji olimpiniai startai, per Atlantą plaukusios jachtos ir šeimas prie krepšinio aikštelės subūrusi tradicija. Klaipėdos sporto istorijoje netrūksta įvykių, kuriais norisi dalytis. Susipažink su penkiolika iš jų.
1925 metais Klaipėdoje pastatytas stadionas tuo metu buvo didžiausias Lietuvoje. Čia prasidėjo daugybė miesto sporto istorijų - nuo pirmųjų startų iki įsimintinų pergalių.
Klaipėdoje įkurta Klaipėdos sporto sąjunga (KSS) tapo svarbia miesto sportinio gyvenimo dalimi. Vėliau atkurta organizacija pratęsė istorinį jos vardą.
1926 metų spalio 1 dieną burlaivis „Budys“ išplaukė į Liepoją. Ši kelionė laikoma jūrinio buriavimo su Lietuvos vėliava pradžia. 2026 metais šiam istoriniam išplaukimui sukanka šimtas metų.
1928 metais Hansas (Haris) Švėminas Amsterdamo olimpinėse žaidynėse stojo prie 100 ir 200 metrų bėgimo starto linijos. Pirmasis klaipėdietis olimpietis įrašė miestą į Lietuvos olimpinę istoriją dar tarpukariu.
1933 metais jachta „Gulbė“ leidosi į 2 500 jūrmylių kelionę, kurios maršrute buvo Kylio kanalas, Londonas, Temzės jachtklubas ir Oslas. Šis žygis žymėjo Lietuvos buriavimo proveržį ir stiprino Klaipėdos, kaip jūrinio sporto centro, vardą.
1937-1938 metais Klaipėdoje įsteigta Lietuvos buriavimo sąjunga, o Smiltynėje pradėjo veikti buriavimo mokykla. 1937 metais jachta „Eglė žalčių karalienė“ laimėjo Gotlando regatą. Šiuo laikotarpiu Klaipėdoje taip pat vyko Lietuvos tautinės olimpiados buriavimo varžybos ir tarptautinė regata.
1957 metais surengta pirmoji Kuršių marių regata. Ši data žymi vienos iš Lietuvos buriavimo tradicijų pradžią.
1962 metais Klaipėdos „Maistas“ iškovojo Lietuvos krepšinio čempionų titulą. Komandos gretose tuo metu žaidė vos septyniolikos metų Modestas Paulauskas - būsimas olimpinis čempionas.
1968 metais Modestas Paulauskas tapo olimpiniu prizininku, o 1972 metais - olimpiniu čempionu. Su Klaipėda siejamo krepšininko sportiniame kelyje atsirado aukščiausias olimpinis apdovanojimas.
1977 metais Kazimieras Budrys surengė pirmąjį šeimų krepšinio turnyrą. Jis išaugo į tarptautinę tradiciją, subūrusią komandas iš Estijos, Latvijos, Vokietijos, Suomijos ir kitų šalių. Nenutrūkstamai rengiamas turnyras 2026 metais vyko jau penkiasdešimtą kartą.
1989 metais Klaipėdos jachtos „Dailė“, „Audra“ ir „Lietuva“ leidosi į transatlantinį žygį. Jų maršrutas driekėsi per Atlanto vandenyną iki Niujorko ir atgal.
1992-1993 metais jachta „Lietuva“ pirmoji iš Lietuvos jachtų apiplaukė pasaulį. Apie 33 tūkstančius jūrmylių trukusi kelionė užėmė vienus metus, vieną mėnesį ir vieną savaitę. Klaipėdoje įgula išlydėta į kelionę, čia jos laukė ir iškilmingas sugrįžimas.
1993 metais Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmąjį „Kilnaus poelgio sporte“ apdovanojimą skyrė Kazimierui Budriui. Vėliau, 2012 metais, jis tapo Londono olimpinių žaidynių ugnies nešėju.
1993 metais Klaipėdos „Neptūnas“ buvo tarp klubų, įkūrusių Lietuvos krepšinio lygą. Nuo 1964 metų savo pavadinimo nekeitęs klubas tapo naujo Lietuvos krepšinio etapo dalimi.
2023-2026 metų laikotarpį Klaipėdos sporto istorijoje žymi F2 vandens formulių čempionato renginiai. Uosto vandenys tapo lenktynių trasa, o žiūrovai galėjo iš arti stebėti greitį ir sportininkų meistriškumą.
Ekspozicijoje - olimpiečių ir čempionų istorijos, varžybų apdovanojimai, istorinis inventorius ir nuotraukos iš miesto sporto gyvenimo.